Apie šią silpnąją vietą žinoma jau daugiau nei pusę amžiaus, tačiau dabar ji sparčiai plečiasi.
Būtų švelniai pasakyta teigti, kad Žemės magnetinis laukas yra svarbus. Tai viena iš priežasčių, kodėl mes apskritai galime gyventi šioje planetoje, skriejančioje kosmosu, ir būtent dėl jo galime stebėti įspūdingąsias pašvaistes. Tad kai šis laukas ima keistis, tai labai svarbus reiškinys — o toks pokytis šiuo metu vyksta Pietų Atlanto vandenyne, kur silpniausia magnetinio lauko vieta atrodo vis labiau plečiasi.
Europos kosmoso agentūra (ESA) 11 metų tyrinėjo Žemės magnetinį lauką savo „Swarm“ misijos metu. Vienas iš jos tikslų buvo išmatuoti ir stebėti vadinamąją Pietų Atlanto anomaliją — ryškiai išreikštą Žemės magnetinio lauko silpnąją vietą virš Pietų Amerikos. Ši anomalija buvo atrasta dar 1958 m., kai pirmieji palydovai pradėjo matuoti radiaciją aplink Žemę, tad pats reiškinys nėra naujas.
Tačiau „Swarm“ misijos duomenys rodo, kad ši silpnoji zona sparčiai plečiasi — jos plotas driekiasi per Atlanto vandenyną link Afrikos.
Kodėl silpnoji vieta plečiasi?
Pasak ESA, šį reiškinį geriausiai paaiškina keistas elgesys giliai Žemės viduje, ties riba, kur skystas išorinis Žemės branduolys susitinka su uoline mantijos sfera. Ši sritis, vadinama atvirkštinio srauto dėmėmis (angl. reverse flux patches), elgiasi neįprastai ir silpnina magnetinį lauką toje vietoje.
„Paprastai mes tikimės matyti magnetinio lauko linijas, kylančias iš branduolio pietų pusrutulyje,“ – aiškina C. C. Finlay, pagrindinis tyrimo autorius ir Kopenhagos technikos universiteto geomagnetizmo profesorius. – „Tačiau po Pietų Atlanto anomalija matome netikėtas vietas, kur magnetinis laukas, užuot išėjęs iš branduolio, grįžta atgal į jį. Dėl „Swarm“ duomenų galime stebėti, kaip viena iš šių sričių juda į vakarus virš Afrikos, ir tai prisideda prie Pietų Atlanto anomalijos silpnėjimo šiame regione.“
Be Pietų Atlanto anomalijos, „Swarm“ misija taip pat parodė, kad stipresnė magnetinio lauko dalis virš Kanados silpnėja, o virš Sibiro — stiprėja.
Pavojus palydovams
Silpnėjanti zona žmonėms didelės įtakos neturės, nes Žemės atmosfera iš esmės apsaugo paviršių nuo su tuo susijusių reiškinių. NASA teigimu, šis silpnėjimas vis dar patenka į „normalių svyravimų“ ribas, tad kasdienis gyvenimas dėl to nesikeičia.
Tačiau mažo aukščio orbitose esančios sistemos nėra tokios sėkmingos. Pasak ESA, palydovai ir kiti kosminiai aparatai, praskrendantys pro šią zoną, susiduria su padidėjusiu radiacijos poveikiu, kuris „gali sukelti gedimus, pakenkti svarbiai įrangai ar net išjungti sistemas.“
Kaip pažymi Finlay, kosmoso agentūros atsižvelgia į Pietų Atlanto anomaliją kurdamos modernius palydovus, erdvėlaivius ir kitą kosminę technologiją. Tad rizikuoja ne tik jau veikiantys palydovai — auganti silpnoji zona turės įtakos ir būsimų kosminių misijų projektavimui.
ESA teigia, kad „Swarm“ misija ir toliau rinks duomenis apie Žemės magnetinį lauką ateityje.
„Nuostabu matyti bendrą mūsų dinamiškos Žemės vaizdą, kurį leidžia sukurti ilgametė ‘Swarm’ duomenų serija,“ – sako ESA misijos vadovė Anja Stromme. – „Visi palydovai yra geros būklės ir teikia puikius duomenis, todėl tikimės pratęsti šį stebėjimų laikotarpį bent iki 2030 m., kai Saulės aktyvumo minimumas leis dar geriau pažvelgti į mūsų planetos paslaptis.“