Vašingtono įvesti apribojimai privers bendrovę nutraukti eksportą į Europos šalis.
Vienas didžiausių Rusijos pramonės konglomeratų pasitrauks iš tarptautinės veiklos po to, kai buvo įtrauktas į griežtų JAV sankcijų sąrašą. Tai įvyko prezidentui Donaldui Trumpui stiprinant pastangas priversti Kremlių nutraukti karą Ukrainoje.
Pirmadienio vakarą paskelbtame pranešime Maskvoje įsikūrusi energetikos milžinė „Lukoil“ patvirtino, kad pradėjo ieškoti pirkėjų savo užsienio verslams.
Sprendimas, kaip nurodyta, buvo priimtas „dėl kai kurių valstybių įvestų ribojamųjų priemonių Bendrovei ir jos dukterinėms įmonėms“, todėl bendrovė paskelbė „ketinanti parduoti savo tarptautinį turtą“.
Buvęs „Lukoil“ vadovas, kuriam buvo suteikta anonimiškumo teisė, kad galėtų kalbėti laisviau, teigė, jog šis žingsnis gali sumažinti bendrovės pajamas ir pelną „maždaug 30 procentų“, nes ji bus priversta parduoti tris perdirbimo gamyklas ir apie pusę iš maždaug 5000 degalinių visame pasaulyje.
Šis sprendimas buvo priimtas praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV įtraukė „Lukoil“ ir naftos bei dujų bendrovę „Rosneft“ į netikėtą sankcijų paketą, kurį pateisino „Rusijos rimto įsipareigojimo taikos procesui dėl karo Ukrainoje stoka“.
„Atsižvelgiant į [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino atsisakymą nutraukti šį beprasmišką karą, Iždo departamentas taiko sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, finansuojančioms Kremliaus karo mašiną“, tuomet sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas. „Raginame savo sąjungininkus prisijungti prie mūsų ir laikytis šių sankcijų.“
JAV Užsienio turto kontrolės biuras nustatė terminą iki lapkričio 21 d., iki kurio bendrovė turi nutraukti veiklą užsienyje arba susidurti su griežtomis baudomis. „Lukoil“ pirmadienio pranešime teigė, kad laikysis šių reikalavimų ir, jei reikės, prašys termino pratęsimo, kad galėtų užbaigti turto pardavimą.
Šie apribojimai reiškia, kad paveiktos bendrovės turės parduoti savo Europos verslus ir nutraukti naftos tiekimą likusiems pirkėjams žemyne, o bet kokiai įmonei, kuri toliau su jomis bendradarbiautų, gresia teisinės sankcijos. „Rosneft“ ir „Lukoil“ kartu sudaro apie du trečdalius iš 4,4 milijono barelių naftos, kurią Rusija kasdien eksportuoja.
Nors šios priemonės sulaukė plataus Europos lyderių palaikymo, kelios šalys, įskaitant Vengriją, siekia išimčių arba papildomo laiko sankcijų įgyvendinimui.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas, siekiantis dar labiau priklausyti nuo Rusijos energijos išteklių, kitą savaitę lankysis JAV, bandydamas gauti išimtį, kuri leistų toliau mokėti Maskvai už naftą.