Dirbtinio intelekto bendrovė paskelbė, kad ne pelno siekianti organizacija, valdžiusi įmonę, gaus 130 milijardų dolerių vertės dalį naujoje struktūroje.
Antradienį „OpenAI“ pranešė priėmusi naują pelno siekiančią struktūrą – tai ilgai lauktas pokytis, kuris leis įmonei veikti kaip tradicinei kompanijai ir pritraukti milijardus dolerių, reikalingų dirbtinio intelekto plėtrai.
Šis plačiai laukiamas žingsnis laikomas vienu svarbiausių „OpenAI“ ateities etapų. Jis leis „ChatGPT“ kūrėjai pritraukti naujų investicijų kaip bet kuriai kitai bendrovei ir galbūt atvers kelią į įspūdingą pirminį viešą akcijų siūlymą Volstrite.
Pokytis taip pat tvirtai įtvirtina „OpenAI“ kaip vieną pagrindinių technologijų pramonės atstovių dirbtinio intelekto bumo laikotarpiu, suteikdamas San Franciske įsikūrusiai įmonei tvirtesnes galimybes konkuruoti su tokiais milžinais kaip „Google“, „Amazon“ ir „Meta“.
Daugiau nei 18 mėnesių „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas ir jo komanda siekė pakeisti neįprastą įmonės struktūrą, derinančią ne pelno siekiančią organizaciją su pelno siekiančia įmone. Antradienį paskelbtas pranešimas suteikia aiškumo, kaip veiks ši įtakinga, prieš dešimtmetį įkurta dirbtinio intelekto kompanija.
„OpenAI“ tinklaraštyje nurodė tapusi viešosios naudos korporacija (P.B.C. – Public Benefit Corporation), t. y. pelno siekiančia įmone, kurios tikslas – kurti visuomeninę ir socialinę naudą. Panašią struktūrą taiko ir konkurentai, tokie kaip „Anthropic“ bei Elono Musko „xAI“.
„OpenAI“ teigimu, restruktūrizacija užbaigta po derybų su Delavero ir Kalifornijos generaliniais prokurorais. Delavere įmonė yra registruota, o Kalifornijoje – jos būstinė.
Prokurorai, kuriuos spaudė kai kurie „OpenAI“ kritikai, galėjo sustabdyti planus teismo keliu. Kalifornijos generalinis prokuroras Robas Bonta neseniai duotame interviu „The New York Times“ išreiškė susirūpinimą, kaip „ChatGPT“ bendrauja su jaunais vartotojais.
„OpenAI yra registruota kaip labdaros organizacija Kalifornijoje, todėl mes turime pareigą užtikrinti, kad ji vykdytų savo misiją – veikti visos žmonijos labui“, – sakė Bonta.
Kadangi jis patvirtino susitarimą, ne pelno siekianti organizacija, iki šiol valdžiusi „OpenAI“, dabar turi apie 130 milijardų dolerių vertės dalį įmonėje. Tai paverčia „OpenAI Foundation“ vertingiausiu fondu šalyje – jis lenkia „Gates Foundation“, kurio turtas siekia 86 milijardus dolerių.
Altmanas, pasak šaltinio, susipažinusio su nauja struktūra, neturi reikšmingos dalies naujoje pelno siekiančioje įmonėje. Jis neturėjo jos ir anksčiau, išskyrus nedidelę investiciją iš „Y Combinator“ – startuolių inkubatoriaus, kurio prezidentu buvo dirbęs.
„OpenAI“ nurodė, kad ne pelno siekianti organizacija ir toliau valdys pelno siekiančią įmonę – „OpenAI Group PBC“ – per savo valdybą. Didžiausias investuotojas „Microsoft“ išlaikys apie 135 milijardų dolerių vertės dalį naujoje įmonėje. Ne pelno fondas valdo apie 26 proc. akcijų, „Microsoft“ – apie 27 proc., o likusius 47 proc. turi darbuotojai ir kiti investuotojai.
Ne pelno fondo valdyba skirs visus pelno siekiančios įmonės valdybos narius ir galės juos bet kada pakeisti. Visi fondo valdybos nariai taip pat eis pareigas ir pelno siekiančioje įmonėje, išskyrus Zico Kolterį – akademiką, besispecializuojantį DI saugume, kuris bus stebėtojas be balsavimo teisės ir vadovaus Saugumo bei saugos komitetui.
Kai kurie „OpenAI“ kritikai pasmerkė šį sprendimą.
„Šiandieninis „OpenAI“ pranešimas yra bandymas įtvirtinti status quo, kai ne pelno organizacija veikia pelno įmonės naudai, nors turėtų kontroliuoti jos veiklą“, – sakė Robertas Weissmanas, vartotojų teisių grupės „Public Citizen“ įkūrėjas.
Kovo mėnesį Japonijos konglomeratas „SoftBank“ ir kiti investuotojai sutiko investuoti 40 milijardų dolerių į „OpenAI“. Jei įmonė nebūtų pakeitusi struktūros iki metų pabaigos, „SoftBank“ būtų galėjusi sumažinti savo įnašą nuo 30 iki 20 milijardų dolerių.
Dabar, kai restruktūrizacija įvykdyta, „SoftBank“ patvirtino visą investiciją.
„OpenAI“ taip pat peržiūrėjo susitarimą su „Microsoft“. Naujas kontraktas buvo rengiamas kaip didelis verslo sandoris, dalyvaujant tokiems patarėjams kaip „Goldman Sachs“ ir buvusiam „Citigroup“ bankininkui Michaelui Kleinui. „Microsoft“ konsultavo „Morgan Stanley“.
Ankstesnė sutartis suteikė „Microsoft“ išskirtinę teisę naudotis visomis „OpenAI“ technologijomis iki 2030 m. Tačiau jei „OpenAI“ valdyba būtų paskelbusi pasiekusi dirbtinį bendrąjį intelektą (AGI), „Microsoft“ būtų netekusi prieigos.
Pagal naują sutartį terminas pratęstas iki 2032 m. „Microsoft“ galės naudotis ir AGI technologijomis, jei jos turės tinkamus saugumo užtikrinimus. Nepriklausoma komisija spręs, ar AGI jau pasiektas.
„Microsoft“ išlaikys prieigą prie „OpenAI“ tyrimų technologijų iki 2030 m. arba kol komisija pripažins AGI pasiektą, tačiau negaus teisių į „OpenAI“ kuriamą aparatinę įrangą.
Pagal naują susitarimą „OpenAI“ galės kurti produktus su kitais partneriais, o „Microsoft“ galės savarankiškai plėtoti AGI.
Be to, „OpenAI“ įsipareigojo nupirkti 250 milijardų dolerių vertės skaičiavimo galios iš „Microsoft“, bet galės bendradarbiauti ir su kitais debesų paslaugų tiekėjais.
Dabar „OpenAI“ gali pradėti siekti Volstrito investuotojų dėmesio, nors vadovybė vengia kalbėti apie galimą viešą akcijų platinimą.
Pastaraisiais metais dideli IPO buvo reti, tačiau investuotojų susidomėjimas kriptovaliutomis ir DI gali atverti kelią „OpenAI“ žengti į biržą.
Praėjusią vasarą Elonas Muskas padavė „OpenAI“ į teismą, siekdamas užkirsti kelią perėjimui prie pelno siekiančios struktūros.
2024 m. pabaigoje „Meta“ išsiuntė laišką Kalifornijos prokurorui Bontai, ragindama blokuoti pertvarką, nes tai „sukurtų pavojingą precedentą“ startu