„OpenAI“ antradienį pristatė savo interneto naršyklę „Atlas“, taip tiesiogiai įžengdama į konkurenciją su „Google“, kai vis daugiau interneto vartotojų pasitelkia dirbtinį intelektą (DI), kad gautų atsakymus į savo klausimus.
Padarydama savo populiarų DI pokalbių robotą pagrindiniu vartais į interneto paieškas, „OpenAI“ – brangiausias pasaulyje startuolis – gali pritraukti daugiau interneto srauto ir gauti daugiau pajamų iš skaitmeninės reklamos. Tačiau tuo pačiu tai gali dar labiau sumažinti internetinių leidėjų pajamas, jei „ChatGPT“ taip efektyviai pateiks apibendrintą informaciją, kad žmonės nustos naršyti internete ir spausti tradicines nuorodas.
„OpenAI“ teigimu, „ChatGPT“ jau turi daugiau nei 800 milijonų vartotojų, tačiau daugelis jų naudojasi paslauga nemokamai. San Franciske įsikūrusi bendrovė taip pat siūlo mokamas prenumeratas, bet kol kas patiria daugiau išlaidų nei uždirba, todėl ieško būdų tapti pelninga.
„OpenAI“ nurodė, kad „Atlas“ naršyklė išleidžiama antradienį „Apple“ nešiojamuosiuose kompiuteriuose, o vėliau pasirodys „Microsoft Windows“, „Apple iOS“ ir „Google Android“ operacinėse sistemose.
„Tai reta, kartą per dešimtmetį pasitaikanti proga iš naujo permąstyti, kas yra naršyklė ir kaip ją naudoti“, – sakė „OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas.
Tačiau „Forrester“ rinkos tyrimų grupės analitikas Paddy Harringtonas teigė, kad konkuruoti su „milžinu, turinčiu beprotišką rinkos dalį“, bus didžiulis iššūkis.
„OpenAI“ naršyklė pasirodo praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai vienas iš bendrovės vadovų liudijo, kad įmonė būtų susidomėjusi įsigyti „Google Chrome“ naršyklę, jei federalinis teisėjas būtų įpareigojęs ją parduoti, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, dėl kurio „Google“ paieškos sistema buvo pripažinta neteisėtu monopolių.
Tačiau JAV apygardos teisėjas Amitas Mehta praėjusį mėnesį atmetė Teisingumo departamento reikalavimą priversti „Google“ parduoti „Chrome“, iš dalies todėl, kad jis manė, jog DI pramonės pažanga jau keičia konkurencinę aplinką.
„OpenAI“ naršyklė turės rimtai susigrumti su „Chrome“, kuri turi apie 3 milijardus vartotojų visame pasaulyje ir jau integruoja kai kurias DI funkcijas iš „Google Gemini“ technologijos.
„Chrome“ milžiniška sėkmė galėtų tapti pavyzdžiu „OpenAI“, žengiančiai į naršyklių rinką. Kai „Google“ 2008 m. išleido „Chrome“, „Microsoft Internet Explorer“ dominavo taip stipriai, kad mažai kas tikėjo, jog nauja naršyklė galės mesti iššūkį.
Tačiau „Chrome“ greitai laimėjo daugybės vartotojų simpatijas, nes tinklalapius įkeldavo greičiau nei „Internet Explorer“ ir siūlė kitus pranašumus, kurie padėjo sugriauti rinkos pusiausvyrą. „Microsoft“ galiausiai atsisakė „Explorer“ ir pristatė „Edge“ naršyklę, kuri veikia panašiai kaip „Chrome“, tačiau pagal rinkos dalį užima tolimą trečią vietą po „Apple Safari“.
Kita mažesnė DI startuolė „Perplexity“ šių metų pradžioje taip pat pristatė savo naršyklę „Comet“. Ji netgi buvo pareiškusi norą įsigyti „Chrome“ ir pateikė netikėtą 34,5 mlrd. dolerių pasiūlymą, tačiau šis žlugo, kai teisėjas Mehta nusprendė neįpareigoti „Google“ skaidytis.
Altmanas teigė, kad ateityje pokalbių roboto sąsaja pakeis tradicinės naršyklės URL juostą kaip pagrindinį būdą, kuriuo žmonės naudosis internetu.
„Kortelės buvo puikus išradimas, bet nuo to laiko naršyklės srityje nematėme daug naujovių“, – sakė jis antradienį transliuotame vaizdo pristatyme.
Vienas iš „ChatGPT Atlas“ naršyklės privalumų yra „agentų režimas“, kuris gali pasiekti vartotojo kompiuterį ir efektyviai „naršyti“ internete jo vardu, naudodamasis naršymo istorija bei užklausomis ir paaiškindamas savo veiksmus paieškos metu.
„Ji naudoja internetą už jus“, – sakė Altmanas.
Harringtonas, „Forrester“ analitikas, pažymėjo, kad į tai galima žiūrėti ir kitaip – tarsi naršyklė „atimtų iš jūsų asmeniškumą“.
„Jūsų profilis bus pritaikytas pagal visą apie jus surinktą informaciją. Skamba baugiai“, – sakė jis. – „Bet ar tai tikrai jūs, jūsų mintys, ar tai, ką nuspręs padaryti ta sistema? … Ir ar ji įtrauks pageidaujamus sprendimus remdamasi reklama?“
Apie 60 % amerikiečių – ir 74 % jaunesnių nei 30 metų – bent kartais naudoja DI, kad rastų informaciją internete, todėl paieška išlieka viena populiariausių DI technologijos sričių, rodo „Associated Press-NORC“ viešosios nuomonės tyrimas, atliktas vasarą.
„Google“ nuo praėjusių metų automatiškai pateikia DI sugeneruotus atsakymus į žmonių paieškos užklausas, rodomus rezultatų viršuje.
Pasitikėjimas DI pokalbių robotais, kurie apibendrina internete rastą informaciją, kelia daugybę problemų, įskaitant šių sistemų polinkį pasitikint skelbti klaidingą informaciją – reiškinį, vadinamą „halucinacijomis“.
Ypač naujienų industrijai kelia nerimą tai, kad DI modeliai, mokomi naudojant internetinį turinį, kuria naujus tekstus. Dėl šios priežasties „The New York Times“ ir kiti leidiniai padavė „OpenAI“ į teismą dėl autorių teisių pažeidimų, o kai kurie, įskaitant „Associated Press“, pasirašė licencijavimo sutartis.
Trečiadienį paskelbtas tyrimas, kuriame buvo vertinti keturi populiariausi DI asistentai, tarp jų „ChatGPT“ ir „Google Gemini“, parodė, kad beveik pusė jų atsakymų buvo klaidingi ir neatitiko „aukštos kokybės“ žurnalistikos standartų.
Šį tyrimą atliko Europos transliuotojų sąjunga (EBU), vienijanti viešųjų transliuotojų organizacijas iš 56 šalių. Buvo išanalizuota daugiau nei 3 000 atsakymų į klausimus, susijusius su naujienomis, siekiant įvertinti jų kokybę ir nustatyti sritis, kurias reikia tobulinti.