Kinija ir Rusija siunčia patrauklias moteris suvilioti technologijų darbuotojus – netgi tuoktis ir susilaukti vaikų su savo taikiniais. „Ten laukiniai vakarai“, – sako vienas insaideris.
Kinijos ir Rusijos agentai naudoja „seksualinį karą“, kad suviliotų ir šnipinėtų Silicio slėnio profesionalus, pranešė pramonės šaltiniai laikraščiui „The Times“.
Jamesas Mulvenonas, konsultacijų bendrovės „Pamir Consulting“ žvalgybos vadovas, teikiantis rizikos vertinimus Amerikos įmonėms, investuojančioms Kinijoje, sakė, kad jis pats buvo vienas iš daugelio vyrų, kuriuos pastaruoju metu taikiniu pasirinko užsienio viliojančios moterys, siekiančios prieigos prie JAV technologinių paslapčių. „Gaunu daugybę labai išradingų „LinkedIn“ užklausų iš to paties tipo patrauklių jaunų kinų moterų“, – sakė Mulvenonas. „Atrodo, kad tai pastaruoju metu labai suaktyvėjo.“
Mulvenonas taip pat papasakojo, kad praėjusią savaitę Virdžinijoje vykusioje konferencijoje apie Kinijos investicijų riziką pasirodė dvi patrauklios kinų moterys, bandžiusios patekti į renginį. „Mes jų neįleidome“, – sakė jis. „Bet jos turėjo visą informaciją apie renginį ir kitus duomenis.“
Jis pridūrė: „Tai reiškinys. Ir, pasakysiu jums, jis keistas.“
Mulvenonas, kuris 30 metų tyrinėja šnipinėjimą JAV, sakė, kad „medaus spąstų“ taktika yra „tikra spraga“ Jungtinėms Valstijoms, „nes mes, tiek teisiškai, tiek kultūriškai, to nedarome. Tad jie turi asimetrinį pranašumą, kai kalbama apie seksualinį karą.“
Pasak penkių kontržvalgybos ekspertų, kalbėjusių su „The Times“, seksualinis karas yra tik vienas iš būdų, kaip manipuliuojama Amerikos technologijų darbuotojais. Šaltinių teigimu, Kinija taip pat rengia startuolių konkursus JAV teritorijoje, kad pavogtų jautrius verslo planus, ir netgi bando sabotuoti Amerikos technologijų įmones. Vasario mėnesį Atstovų Rūmų nacionalinio saugumo komitetas perspėjo, kad Kinijos komunistų partija (KKP) per pastaruosius ketverius metus vykdė daugiau nei 60 šnipinėjimo atvejų JAV – tačiau buvęs kontržvalgybos pareigūnas baiminasi, kad tai „tėra ledkalnio viršūnė“.
Tiek Rusija, tiek KKP naudoja paprastus piliečius – investuotojus, kriptovaliutų analitikus, verslininkus ir akademikus – kaip taikinius savo amerikiečiams atitikmenims, o ne profesionalius agentus, todėl šnipinėjimą sunkiau aptikti. „Mes nebevaikomės KGB agento dūmuose paskendusiuose Vokietijos svečių namuose“, – sakė vienas aukštas JAV kontržvalgybos pareigūnas. „Mūsų priešininkai – ypač kinai – taiko visos visuomenės strategiją, kad išnaudotų visus mūsų technologijų ir Vakarų talentų aspektus.“
Buvęs kontržvalgybos pareigūnas, dabar padedantis Silicio slėnio įkūrėjams atsisakyti užsienio investicijų, pasakojo neseniai tyręs atvejį, kai „graži“ rusė, dirbusi aerokosmoso įmonėje, ištekėjo už amerikiečio kolegos. Jis išsiaiškino, kad ji jaunystėje lankė modelių akademiją, o vėliau – „Rusijos švelniosios galios mokyklą“, po to dingo dešimtmečiui ir vėl pasirodė JAV kaip kriptovaliutų ekspertė.
„Bet ji nepasilieka prie kriptovaliutų“, – sakė buvęs pareigūnas. „Ji bando patekti į karinės kosmoso inovacijų bendruomenės viršūnes. Vyras to visiškai nesupranta.“
„Atsirasti, susituokti su taikiniu, susilaukti vaikų ir visą gyvenimą vykdyti informacijos rinkimo operaciją – apie tai nemalonu galvoti, bet tai labai paplitę“, – tęsė jis. „Jei norėčiau išlįsti iš šešėlių, parašyčiau apie tai knygą.“
Manoma, kad prekybos paslapčių vagystės kainuoja JAV mokesčių mokėtojams iki 600 mlrd. dolerių per metus, o pagrindiniu šių nuostolių šaltiniu įvardijama Kinija, teigia Amerikos intelektinės nuosavybės vagystės komisija.
2023 m. Kinijos Ningbo gyventojas Klausas Pflugbeilas bandė parduoti pavogtą „Tesla“ intelektinę nuosavybę slaptai dirbantiems agentams Las Vegaso parodoje už 15 mln. dolerių. Praėjusių metų gruodį jis buvo nuteistas 24 mėnesiams kalėjimo; jo tariamas bendrininkas Yilongas Shao, taip pat iš Ningbo, tebėra pabėgęs. (Shao viešai nekomentavo bylos.)
Abu vyrai, buvę Kanados gamybos įmonės, kurią „Tesla“ įsigijo 2019 m., darbuotojai, naudojo pavogtas paslaptis konkuruojančiam verslui Kinijoje kurti. Pflugbeilas pasakojo Shao, kad turi „daug originalių dokumentų“, susijusių su „Tesla“ baterijų technologija, ir siekė gauti dar daugiau „originalių brėžinių“, sakė prokurorai.
JAV nacionalinio saugumo generalinio prokuroro padėjėjas Matthew Olsenas gruodį pareiškime teigė: „Vogdamas prekybos paslaptis iš Amerikos elektromobilių gamintojo savo įmonei Kinijoje, Pflugbeilas veikė Kinijos Liaudies Respublikos naudai itin svarbioje nacionalinio saugumo pramonėje.“
Tuo tarpu JAV vyriausybė perspėjo startuolius nesivaržyti tarptautiniuose „pitch“ konkursuose, kuriuose įkūrėjai pristato savo idėjas Kinijos investuotojams. Laimėtojai gali gauti piniginius prizus, subsidijas ir investicijas – su sąlyga, kad savo intelektinę nuosavybę perkelia į Kiniją ir ten įsteigia verslą.
Kai kurie konkursai prašo startuolių prieš dalyvavimą pateikti savo verslo strategijas, intelektinę nuosavybę ir net asmeninius duomenis bei nuotraukas, praėjusį mėnesį perspėjo JAV pareigūnai.
„Iš dalies tai kontržvalgybos rizika. Jie žiūri, kaip vėliau galėtų jus išnaudoti“, – sakė aukštas JAV kontržvalgybos pareigūnas. „O iš dalies jie tiesiog gali pasisavinti jūsų idėją, išnaudoti ją ir užpatentuoti, pavogdami jūsų finansinę ateitį.“
Pareigūnas pridūrė, kad ypač pažeidžiami yra akademikai ir jauni inovatoriai, trokštantys plėtoti savo idėjas ir sukurti pelningą verslą. Vienas iš labiausiai nerimą keliančių konkursų – devintasis metinis Kinijos (Šendženo) tarptautinis inovacijų ir verslumo konkursas, šį mėnesį vykęs keliuose pasaulio miestuose, įskaitant Bostoną, Londoną ir Tokiją. Norėdami gauti piniginius prizus ir investicijas, laimėtojai turi įsteigti įmonę Kinijoje.
Vienas Silicio slėnio biotechnologijų įmonės vadovas, dalyvavęs praėjusių metų lapkritį vykusiame konkurse, sakė, kad jam buvo liepta viso renginio metu dėvėti mikrofoną, o pareigūnai jį sekė.
„Jie įrašinėjo viską, ką sakiau, ką dariau, o po to uždavinėjo klausimus kaip žurnalistai: ‘Ką mes darome? Kaip tai darome?’“ – sakė jis. Jis pridūrė, kad „galinėje salės dalyje buvo vyriausybės atstovų, stebinčių konkursą“.
Jo įmonė laimėjo vieną iš prizų – 50 000 dolerių. Jis sakė, kad šie pinigai neturėjo jokių sąlygų, tačiau jį nustebino, kad organizatoriai pinigus pervedė į jo asmeninę sąskaitą, o ne į įmonės. „Tai buvo keista“, – pridūrė jis.
Dabar jis mano, kad dalyvavimas konkurse patraukė JAV pareigūnų dėmesį. Šių metų pradžioje JAV vyriausybė sustabdė federalinį finansavimą jo įmonei, todėl jis buvo priverstas ją uždaryti. Jis įtaria, kad tai įvyko „nes mes atskleidėme, kad turime kai kurių Azijos investuotojų“, – sakė jis.
Mulvenonas perspėjo, kad tai sąmoninga taktika. Pasak jo, Kinijos remiami rizikos kapitalo fondai dažnai taikosi į JAV startuolius, kuriuos iš pradžių finansuoja Gynybos departamentas (DoD), o vėliau investuoja į juos. „Užsienio nuosavybės procentas viršija ribą, todėl DoD nebegali investuoti į tas įmones, taip atimant iš vyriausybės prieigą prie novatoriškų startuolių ir intelektinės nuosavybės“, – sakė Mulvenonas, tiriantis šį reiškinį. „Tai naujausias Kinijos žaidimo etapas. Aš tai vadinu ‘šliaužimu vėjyje’.“
Gegužę Senato smulkiojo verslo ir verslumo komitetas nustatė, kad šeši iš 25 didžiausių federalinio finansavimo gavėjų pagal Smulkiojo verslo inovacijų tyrimų programą turėjo „aiškių ryšių“ su Kinija – tačiau vis tiek gavo beveik 180 mln. dolerių iš Pentagono 2023 ir 2024 metais.
Saugumo akademikas ir buvęs JAV vyriausybės analitikas Jeffas Stoffas teigė, kad dauguma Kinijos veiksmų nėra neteisėti – jie tiesiog išnaudoja Amerikos korporacijų pažeidžiamumą ir reguliavimo spragas.
„Kinai puikiai supranta mūsų sistemą ir žino, kaip joje veikti beveik be pasekmių“, – sakė Stoffas.
Kol kas viskas, ką gali padaryti Amerikos kontržvalgybos bendruomenė – tai vytis. Tai reiškia daugiau lėšų kovai su korporaciniu šnipinėjimu, griežtesnę „tarpvalstybinių“ fondų priežiūrą ir didesnį informuotumą apie Rusijos bei Kinijos keliamas grėsmes Silicio slėnyje.
„Ten laukiniai vakarai“, – sakė Stoffas. „Kinija taikosi į mūsų startuolius, akademines institucijas, novatorius, mūsų Gynybos departamento finansuojamus tyrimus. Bet priežiūros ir veiksmų trūksta. Visa tai – Kinijos ekonominio karo strategijos dalis, ir mes dar net nepradėjome kovoti šiame mūšyje.“