Mintis, kad galbūt gyvename milžiniškoje kompiuterinėje simuliacijoje – panašiai kaip filme „Matrica“ – daugelį metų žavėjo filosofus ir mokslininkus. Tačiau naujas Britų Kolumbijos universiteto (University of British Columbia) Okanagano padalinio tyrimas sudavė lemiamą smūgį šiai teorijai.
Pasak daktaro Mir Faizal, adjunktinio profesoriaus UBC Okanagano Irving K. Barber mokslo fakultete, ir jo tarptautinės tyrėjų komandos, pati realybės struktūra daro simuliaciją neįmanomą.
Jų darbas rodo, kad joks kompiuteris, kad ir koks pažangus jis būtų, negalėtų atkartoti fundamentalių visatos veikimo principų.
Tyrimas žengia dar toliau nei vien tik atmeta simuliacijos hipotezę – jis rodo, kad realybė yra paremta tokio tipo supratimu, kurio neįmanoma redukuoti iki skaičiavimo taisyklių ar algoritmų.
Tyrėjai prie simuliacijos klausimo priėjo per matematiką ir fiziką, o ne filosofiją. Jie nagrinėjo, ar įstatymai, valdantys visatą, teoriškai galėtų būti atkurti kompiuterinės sistemos.
„Buvo pasiūlyta, kad visata gali būti simuliuojama,“ sako dr. Faizal. „Jei tokia simuliacija būtų įmanoma, ji galėtų sukurti gyvybę, kuri savo ruožtu kurtų naują simuliaciją.
Ši pasikartojanti galimybė leidžia manyti, kad mūsų visata veikiausiai nėra pirminė, o tik viena iš daugelio simuliacijų grandinės viduje.“
Jis paaiškina, kad anksčiau ši tema buvo laikoma už mokslo ribų. „Tačiau mūsų naujausi tyrimai parodė, kad šį klausimą iš tiesų galima nagrinėti moksliškai.“
Šiuolaikinė fizika jau seniai laiko realybę daugiau nei vien kieta materija. Kvantinė gravitacija – naujausias bandymas sujungti reliatyvumo teoriją su kvantine mechanika – teigia, kad net erdvė ir laikas nėra fundamentiniai. Jie kyla iš kažko dar gilesnio: grynos informacijos.
Logikos ribos
Norėdama patikrinti, ar šią informacinę bazę būtų galima simuliuoti, komanda pasitelkė matematinius principus, įskaitant Gödelio neužbaigtumo teoremą.
Ši teorema teigia, kad bet kurioje loginėje sistemoje visada egzistuos teisingi teiginiai, kurių neįmanoma įrodyti pačios sistemos ribose.
Dr. Faizal teigia, kad tas pats apribojimas galioja ir fizikai. „Mes parodėme, kad neįmanoma aprašyti visų fizinės realybės aspektų remiantis vien kvantinės gravitacijos skaičiavimo teorija,“ aiškina jis.
„Todėl jokia visiškai nuosekli ir išsami visatos teorija negali būti išvesta tik iš skaičiavimo.“
Jis priduria, kad pilnam realybės aprašymui reikalingas vadinamasis „nealgotiminis supratimas“, kurio joks kompiuterinis procesas negali apčiuopti.
Kitaip tariant, skaičiavimas gali eiti tik iki tam tikros ribos, kol atsitrenkia į tai, ką logika apskritai gali išreikšti.
Kodėl visatos neįmanoma simuliuoti
Ar įmanoma būtų simuliuoti pačią gilesnę visatos „informaciją“? Tyrėjų teigimu, net tai neįmanoma.
„Remdamiesi matematinėmis teoremomis apie neužbaigtumą ir neapibrėžtumą, mes parodome, kad visiškai nuoseklų ir išsamų realybės aprašymą neįmanoma pasiekti vien per skaičiavimą,“ sako dr. Faizal.
„Tam reikia nealgotiminio supratimo, kuris pagal apibrėžimą yra už algoritminio skaičiavimo ribų, todėl negali būti simuliuojamas. Taigi ši visata negali būti simuliacija.“