Su savo išskirtiniais šeriais oranžiniais karčiais, blyškiai mėlynais veidais ir tankiu kailiu ant rankų bei pėdų, Kinijos nykstančias auksines trumpasnukes beždžiones sunku supainioti su bet kuriuo kitu gyvūnu.
Šios retos ir charizmatiškos beždžionės, gyvenančios tik šaltuose centrinės Kinijos kalnuose, neseniai prisijungė prie šalies garsiausių pandų kaip pūkuoti pasiuntiniai Europos zoologijos soduose – pirmą kartą istorijoje. Jos paskolintos dešimčiai metų iš tos pačios vyriausybės prižiūrimos organizacijos, kuri koordinuoja oficialius pandų mainus.
Kaip ir „pandos diplomatijos“ atveju, kai kurie džiaugiasi naujomis mokslo ir gamtosaugos bendradarbiavimo galimybėmis, o kiti kelia susirūpinimą dėl atskirų gyvūnų gerovės, kai jie vežami po pasaulį.
Šokinėja tarp raudonų ir pilkų stogų
Trys auksinės beždžionės atvyko į Prancūzijos Beauval zoologijos sodą Saint-Aignan mieste šių metų balandį, po susitarimo, skirto pažymėti 60-ąsias diplomatinių santykių tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Prancūzijos užmezgimo metines.
Kitas trijų beždžionių trio gegužę atvyko į Pairi Daiza zoologijos sodą Heno provincijoje, Belgijoje. Tą dieną, kai beždžionės pasiekė sodą, lankytojams buvo dalijamos Belgijos ir Kinijos vėliavėlės.
Po mėnesį trukusios karantino procedūros abi beždžionių grupės buvo pristatytos visuomenei. Pasak abiejų zoologijos sodų, jos atrodo sveikos ir gerai prisitaiko prie naujo klimato už Azijos ribų.
Pairi Daiza sode Liu Yun, Lu Lu ir Juan Juan gyvena aptvare, kuriame įrengtos tradicinės kinų pavėsinės su raudonais stulpais ir pilkais čerpiniais stogais. Daug laiko jos praleidžia šokinėdamos tarp rąstų ir virvių kopėtėlių bei laipiodamos po stogus.
„Diplomatinis aspektas kyla iš šio kultūrinio pažinimo,“ sakė Pairi Daiza atstovas spaudai Johan Vreys.
Tikimasi, kad tarp zoologijos sodų ir Kinijos institucijų bus sukurti ilgalaikiai moksliniai mainai, sakė Beauval zoologijos sodo komunikacijos direktorė Anaïs Maury.
Pasak jos, šiuo metu vyksta derybos su Kinija dėl bendrų tyrimų ir gamtosaugos programų, „panašių į jau vykdomas kitoms emblematiškoms rūšims, tokioms kaip pandos.“
Trumpa šiuolaikinių gyvūnų ambasadorių istorija
Ir didžiosios pandos, ir auksinės trumpasnukės beždžionės yra nykstančios rūšys, gyvenančios tik Kinijoje, ir jas galima išvežti už šalies ribų tik gavus centrinės vyriausybės leidimą, teigė Kalifornijos Šv. Marijos koledžo aplinkos istorikė Elena Songster.
Nors abi rūšys laikomos nacionaliniais lobiais, tik beždžionės turi gilias šaknis Kinijos mene ir kultūroje – jos vaizduojamos daugybėje paveikslų ir klasikinėje literatūroje, įskaitant gudrųjį Beždžionių karalių iš XVI a. romano „Kelionė į Vakarus“.
Kai pandos pastaraisiais dešimtmečiais žengė į pasaulinę areną, jos greitai tapo moderniosios Kinijos simboliu – iš dalies dėl savo „mielumo“ ir sumanaus diplomatinio pateikimo, sakė Misūrio universiteto (Sent Luise) Kinijos istorikė Susan Brownell.
Pirmieji „minkštosios galios“ ambasadoriai iš pokario Kinijos buvo pora didžiųjų pandų – Ping Ping ir Qi Qi, išsiųstų į Sovietų Sąjungą 1957 m. švęsti 40-ųjų Spalio revoliucijos metinių, po kurios buvo įkurta pirmoji komunistinė valstybė pasaulyje.
1972 m. pandų pora pirmą kartą buvo išsiųsta į JAV po prezidento Richardo Nixono istorinės kelionės į Pekiną. 1984 m. Kinija pakeitė strategiją – vietoje dovanų pradėjo skolinti pandas.
Reaguodama į gyvūnų teisių aktyvistų kritiką, Kinija atsisakė trumpalaikių paskolų ir pradėjo sudarinėti ilgesnius – dažniausiai dešimties metų – susitarimus. Pagal šią sistemą, dalis užsienio zoologijos sodų mokamos metinės sumos Kinijai turi būti skirta buveinių apsaugai arba moksliniams tyrimams, padedantiems išsaugoti rūšį.
Vis dėlto tai, kas naudinga rūšiai, nebūtinai naudinga atskiram gyvūnui. Gyvūnų transportavimas dideliais atstumais ir jų jauniklių grąžinimas į Kiniją, kaip numato sutartys, gali kelti didelį stresą, teigė Niujorko universiteto bioetikos tyrėjas Jeff Sebo.
„Gyvūnų sveikata ir gerovė yra svarbios,“ – sakė jis. „Ne tik dėl geopolitinių ar strateginių tikslų.“
Buveinių apsauga Kinijoje
Kinijoje auksinės trumpasnukės beždžionės šiandien gyvena didelėje centrinės ir pietvakarių šalies teritorijoje, apimančioje dalį Sičuano, Šenšio, Gansu ir Hubėjaus provincijų.
Shennongjia nacionaliniame parke Hubėjuje gamtosaugos pastangos nuo 1980-ųjų padėjo trigubai padidinti populiaciją – dabar čia gyvena apie 1600 beždžionių, sakė parko Mokslų akademijos prezidentas Yang Jingyuan.
Kol kas nėra aišku, kaip tiksliai įvertinti šių pūkuotų pasiuntinių diplomatinę sėkmę.
Vis dėlto augančios pasaulinės įtampos laikais „pandos yra labai naudinga pradžia,“ sakė Filadelfijos Šv. Juozapo universiteto Kinijos istorikas James Carter. „Pandos suteikia žmonėms progą pagalvoti apie Kiniją teigiamai – jos mielos, nieko blogo nedaro.“
Auksinės trumpasnukės beždžionės, dabar gyvenančios zoologijos soduose Prancūzijoje ir Belgijoje, kol kas yra vienintelės už Azijos ribų.
„Kinijos auksinės trumpasnukės beždžionės dar nėra pasaulinės ikonos,“ sakė Brownell, „bet ateityje jos gali tokios tapti.“