Dirbtinis intelektas didina poreikį žymiai galingesniam duomenų saugojimui ir apdorojimui, todėl susidomėjimas kosminiais duomenų centrais sparčiai išaugo.
Nors kelios startuolių įmonės, tokios kaip „Starcloud“, jau pradėjo spręsti šią problemą, idėja taip pat patraukė technologijų magnatų dėmesį. Gegužę paaiškėjo, kad buvęs „Google“ generalinis direktorius Erikas Schmidtas įsigijo „Relativity Space“ dėl susidomėjimo kosminiais duomenų centrais. Vėliau, šio mėnesio pradžioje, „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas prognozavo, kad gigavatų masto duomenų centrai bus statomi kosmose per artimiausius 10–20 metų.
Dabar ir Elonas Muskas, kurio bendrovė „SpaceX“ valdo ir eksploatuoja daugiau kosminės infrastruktūros nei bet kuri kita įmonė ar valstybė pasaulyje, taip pat išreiškė susidomėjimą šia technologija.
Didinant V3 palydovų mastą
Po to, kai „Ars“ paskelbė straipsnį apie autonominės surinkimo technologijos potencialą statant didelius duomenų centrus kosmose, Muskas socialiniame tinkle X (buvęs „Twitter“) atsakė, kad „Starlink“ palydovai galėtų būti naudojami šiam tikslui.
„Tiesiog padidinus „Starlink V3“ palydovus, kurie turi greitas lazerines jungtis, tai veiktų“, – parašė jis X platformoje. „SpaceX tuo užsiims.“
Musko susidomėjimas kosminiais duomenų centrais gerokai iškėlė šios dar tik besiformuojančios pramonės svarbą. Idėjos šalininkai sako, kad privalumai akivaizdūs: nemokama, neribota Saulės energija ir jokios žalos aplinkai, kurią sukelia duomenų centrų statyba Žemėje (kur vis dažniau kyla pasipriešinimas). Kritikai teigia, kad tokių centrų statyba kosmose ekonomiškai nepraktiška, o jų šalininkai neįvertina reikalingos technologijos sudėtingumo.
„SpaceX“ „Starlink“ tinklas jau įrodė, kad kai kurios įprastos nuostatos gali būti klaidingos – bendrovė pelningai teikia spartų plačiajuostį ryšį milijonams klientų visame pasaulyje. Todėl jei Muskas mano, kad „Starlink“ architektūra gali būti pritaikyta duomenų centrams, pramonė vargu ar galės tai ignoruoti.
Sparčiai augantis susidomėjimas
„Didžiųjų technologijų įmonių susidomėjimo mastas yra vertas rimto dėmesio“, – sakė Calebas Henry, tyrimų direktorius iš „Quilty Space“, duodamas interviu. „Jei jie pradės investuoti pinigus, galime pamatyti dar vieną revoliuciją to, kas vyksta kosmose.“
Pagrindinė duomenų centro funkcija – saugoti, apdoroti ir perduoti duomenis. Istoriškai palydovai jau atliko dalį šių funkcijų, teigė Henry. Telekomunikacijų palydovai specializuojasi duomenų perdavime. Vaizdų palydovai saugo daug duomenų ir perduoda juos, kai praskrenda virš antžeminių stočių. Pastaraisiais metais įmontuoti kompiuteriai tapo kur kas galingesni duomenų apdorojime. Kosminiai duomenų centrai galėtų tapti šios raidos tąsa.
Kritikai pagrįstai pastebi, kad tam reikėtų labai didelių palydovų su milžiniškomis saulės baterijomis, kad jie galėtų prilygti žemės infrastruktūros pajėgumams. Tačiau, pasak Henry, „SpaceX“ „Starlink V3“ palydovai skiriasi nuo bet kokių ankstesnių kosminių technologijų.
Žymiai didesnis pajėgumas
Dabartiniai „SpaceX“ „Starlink V2 Mini“ palydovai gali pasiekti maksimalų duomenų srauto pajėgumą apie 100 Gbps. Tikimasi, kad V3 palydovai šį pajėgumą padidins dešimt kartų – iki 1 Tbps. Tai nėra beprecedentis pasiekimas, bet tokio masto palydovų gamyboje – itin reikšmingas.
Pavyzdžiui, „Viasat“ dešimtmetį bendradarbiavo su „Boeing“, investuodama šimtus milijonų dolerių į „Viasat-3“ – geostacionarų palydovą, kurio pajėgumas siekia 1 Tbps. Šis palydovas gali būti paleistas jau kitą savaitę raketa „Atlas V“.
„SpaceX“ planuoja paleisti kelias dešimtis „Starlink V3“ palydovų – Henry skaičiavimais, apie 60 – per kiekvieną „Starship“ raketos misiją. Šie paleidimai galėtų prasidėti jau 2026 m. pirmoje pusėje, nes „SpaceX“ jau išbandė palydovų paleidimo įrenginį „Starship“ aparate.
„Niekas kitas visoje palydovų pramonėje neturi tokio pajėgumo“, – teigė Henry.
Ką tiksliai reikštų „V3“ palydovų mastelio didinimas, kol kas neaišku, tačiau nėra absurdiška tikėtis, kad tai įvyks. Pirmieji „Starlink“ veikiančio tinklo palydovai buvo paleisti vos prieš kiek daugiau nei penkerius metus – jų masė siekė apie 300 kg, o pajėgumas – 15 Gbps. „Starlink V3“ palydovai greičiausiai svers apie 1 500 kg.