Australijos atogrąžų miškai tapo pirmaisiais pasaulyje, kurie išmeta daugiau anglies dioksido nei sugeria, teigiama naujame tyrime. Ši tendencija, anot mokslininkų, glaudžiai susijusi su klimato kaita.
Paprastai tokie miškai laikomi vadinamaisiais „anglies kriauklėmis“ (carbon sinks), nes nauji medžiai kompensuoja mirusiųjų išskiriamą anglį. Tačiau nauja analizė, atlikta remiantis Kvinslando miškų duomenimis, parodė, kad pastaraisiais dešimtmečiais ekstremalūs karščiai privertė daugiau medžių žūti nei užaugti naujų.
Tyrimo, paskelbto prestižiniame žurnale Nature, vadovė dr. Hannah Carle iš Vakarų Sidnėjaus universiteto teigia, kad šie rezultatai kelia rimtą grėsmę pasauliniams emisijų mažinimo tikslams, kurie iš dalies remiasi natūralių ekosistemų gebėjimu sugerti anglį.
„Dabartiniai modeliai gali pervertinti tropinių miškų galimybes kompensuoti iškastinio kuro emisijas“, – sako dr. Carle.
Tyrimas rodo, kad dėl medžių žūties prieš maždaug 25 metus miškų kamienai ir šakos, vadinamos medienos biomasė (woody biomass), iš anglies sugėrikų tapo šaltiniais, kurie šiltnamio efektą skatinančias dujas išskiria.
„Miškai padeda sušvelninti blogiausius klimato kaitos padarinius, nes sugeria dalį iškastinio kuro deginant išsiskiriančio anglies dioksido, tačiau mūsų darbas rodo, kad šis procesas atsidūrė pavojuje“, – aiškina Carle.
Pasak jos, didėjantis medžių mirtingumas susijęs su klimato pokyčiais – ekstremaliomis temperatūromis, sausesniu oru ir ilgėjančiais sausrų periodais.
Remiantis 49 metų duomenimis iš 20 Kvinslando miškų, tyrimas taip pat nustatė, kad ciklonų dažnis ir intensyvumas išaugo, o tai dar labiau stabdo naujų medžių augimą.
„Turime įrodymų, kad Australijos drėgnieji tropiniai miškai yra pirmieji pasaulyje, kuriuose užfiksuotas toks medienos biomasės pokytis“, – teigia Carle. „Ir tai labai reikšminga. Galbūt tai tarsi kanarėlė anglies kasykloje – įspėjimas, kas laukia kitur.“
Vyresnysis tyrimo autorius Patrickas Meiras pavadino šiuos rezultatus „labai nerimą keliančiais“, sakydamas AFP naujienų agentūrai, kad „tikėtina, jog visi tropiniai miškai reaguos panašiai“. Vis dėlto jis pridūrė, jog reikia daugiau duomenų, kad būtų galima pateikti tikslesnį vertinimą.
Australija – viena didžiausių taršos šaltinių pasaulyje pagal vienam gyventojui tenkančias emisijas – neseniai paskelbė naujus klimato tikslus: iki 2035 m. sumažinti išmetimus bent 62 % lyginant su 2005-aisiais.
Vis dėlto šalis toliau susilaukia tarptautinės kritikos dėl savo priklausomybės nuo iškastinio kuro – vyriausybė leido vienam didžiausių šalies dujų projektų, „Woodside North West Shelf“, veikti dar 40 metų.
Tuo metu kitas neseniai paskelbtas klimato ataskaitos tyrimas parodė, kad Australijoje jau pasiekta daugiau nei 1,5 °C atšilimo riba, o nė viena bendruomenė nebus apsaugota nuo „susikertančių ir stiprėjančių klimato rizikų“.